Kanaliniai oro kondicionieriai
Iš čia kyla ir plati kanalinių oro kondicionierių panaudojimo sritis – pradedant nuo butų, namų ir biurų, kuriuose vienas oro kondicionierius vėsina kelias patalpas, ir baigiant vestibiuliais, didelėmis administracinių pastatų salėmis, kur pasitelkus įspūdingą ortakių sistemą tolygiai kondicionuojamos didžiulės erdvės. Paprasčiausią kanalinio oro kondicionieriaus variantą savo kambaryje matė kiekvienas, kuriam teko keliauti ar ilsėtis viešbučiuose.
Kanalinių oro kondicionierių tipai
Kanaliniai oro kondicionieriai skirstomi pagal sukuriamą tiekiamo oro slėgį. Būtent nuo oro slėgio priklauso kondicionavimo sistemos konfigūracija ir didžiausias ortakių, kuriais vidinis kanalinio oro kondicionierius prijungiamas prie aušinamos patalpos, ilgis, skersmuo.
1. Mažo slėgio kanaliniuose oro kondicionieriuose sukuriamas iki 45 Pa slėgis. Mažo slėgio oro kondicionierių ortakių ilgis siekia iki pusės metro. Tai paprasčiausi modeliai, kurie gali atvėsti tik vieną patalpą. Mažo slėgio oro kondicionieriai plačiai naudojami viešbučių kambariuose.
2. Vidutinio slėgio kanaliniai oro kondicionieriai, kuriuose sukuriamas iki 100 Pa slėgis, gali būti naudojami kelioms patalpoms. Jie paplitę butuose ir nedideliuose biuruose.
3. Didelio slėgio kanaliniai oro kondicionieriai – tai patys galingiausi agregatai, juose sukuriamas iki 250 Pa oro slėgis. Sistemoje galima naudoti išsišakojusį ortakių tinklą. Šie kondicionieriai naudojami didelių erdvių orui aušinti – salių, vestibiulių, didelių parduotuvių, restoranų, biurų ir t. t.
Atskirai reikia paminėti šviežio oro primaišymo funkciją. Verta paminėti, kad ne visi kanaliniai oro kondicionieriai gali tiekti šviežią orą, nes kanalinis kondicionierius visų pirma skirtas dirbti recirkuliacijos režimu.
Siekiant užtikrinti papildomą lauko oro tiekimą, prie kanalinio oro kondicionieriaus būtina įrengti specialius šildytuvus, kurie užtikrina būtiną tiekiamo oro pašildymą, arba naudoti atskiras priverstinės ventiliacijos sistemas su sumontuotais šildytuvais.
Split sistemos su priverstine ventiliacija montuojamos su integruotais elektriniais šildytuvais. Šildytuvai montuojami į vidinį bloką.
Kanalinių kondicionierių sistemos su priverstine ventiliacija leidžia ištisus metus veiksmingai užtikrinti patalpos vėsinimą, ir šildymą, ir vėdinimą.
Kanalinio oro kondicionieriaus konstrukcija
Vidiniame kanalinio oro kondicionierius bloke, kaip ir kituose split sistemose, yra garintuvas ir ventiliatorius. Išoriniame kanalinės split sistemos bloke yra kompresorius, kondensatorius ir kondensatoriaus apipūtimo ventiliatorius.
Mažo slėgio oro kondicionieriuose oras iš patalpos įtraukiamas pro groteles ir patenka į vidinį bloką, kur eina per filtrus, atšaldomas arba pašildomas iki norimos temperatūros ir per skirstomąsias groteles ventiliatoriumi tiekiamas į patalpą. Jei tiekiamas lauko oras, turi būti įrengtas atskiras ortakis su pašildymu, vedantis nuo išorinės sienos į vidinį kanalinio oro kondicionieriaus bloką.
Vidutinio ir didelio slėgio kanaliniuose oro kondicionieriuose oras paprasti paimamas ir tiekiamas ortakiais.
Kanalinio oro kondicionavimo sistemos valdymui dažniausiai naudojams laidinis pultas, tačiau kai kurie gamintojai siūlo galimybę pasirinkti ir infraraudonųjų spindulių nuotolinio valdymo pultą.
Kanalinių oro kondicionierių montavimas
Vidinis kanalinio tipo oro kondicionieriaus blokas paprastai montuojamas pakabinamose lubose. Oras imamas iš kambario per groteles ar difuzorius ir oro kondicionieriaus atvėsintas oras grąžinamas į patalpą. Įrengiant kanalinę kondicionavimo sistemą būtina patalpoje sumontuoti ortakių sistemą. Jų parametrai parenkami individualiai kiekvienai patalpai, atsižvelgiant į patalpos ypatybes ir montavimo galimybes. Kondensatas iš vidinio įrenginio gali būti šalinamas drenažo siurbliu arba išleidžiamas natūraliai.
Montuoti kanalinį oro kondicionierių teoriškai paprasta, nes montavimo procesą sudaro šie etapai: išorinio bloko įrengimas, tarp blokinių komunikacijų įrengimas, vidinio bloko montavimas, ortakių įrengimas, drenažo nuvedimas ir elektros energijos prijungimas. Tačiau praktikoje būtina atsižvelgti į daugelį techninių niuansų.
Montuojant kanalinį oro kondicionierių būtina numatyti galimybę atlikti vidinio bloko techninės priežiūros darbus neišardžius lubų plokščių. Tokia prieiga būtina todėl, kad periodiškai reikia valyti filtrus ir atlikti sistemos patikrą.
Montuojant vidinį kanalinio kondicionieriaus bloką pageidautina jį įtaisyti pagalbinėje patalpoje (techninėje patalpoje, sanitariniame mazge, rūbinėje), kad nereiktų labai nuleisti lubų, kad paprasčiau ir patogiau butų galima atlikti techninį aptarnavimą, o ortakių sistemą planuoti atsižvelgiant į interjero dizainą ir lubų išdėstymą. Kanaliniam blokui montuoti reikia 300–400 mm tarpo tarp lubų, ortakiams tiesti – 150–250 mm.
Lanksčios montavimo galimybės leidžia atsižvelgti į visas kondicionuojamų patalpų ypatybes. Pavyzdžiui, norint galima neimti oro iš tam tikrų patalpų, kaip antai virtuvės. Taip užkertamas kelias kvapams sklisti visame bute.
Priverstinės ventiliacijos ortakiai turi būti termoizoliuoti. Kad šaltas oras nepatektų į patalpą, kai oro kondicionierius išjungtas, tiekimo ortakyje montuojamas atbulinis oro vožtuvas.
Kanalinių oro kondicionierių pranašumai ir trūkumai
Pranašumai
• Galimybė visiškai paslėpti vidinį bloką – lieka matomos tik dekoratyvinės grotelės ar difuzoriai, o tai yra ypač vertina dizaineriai ir estetai.
• Vienas kanalinis oro kondicionierius gali vėsinti kelias patalpas.
• Nedidelis triukšmo lygis. Kadangi vidinis kondicionieriaus blokas yra gana toli nuo ataušinto oro tiekimo zonos, kondicionierius veikia praktiškai be triukšmo.
• Galimybė tiekti gryną orą į patalpą. Kanalinis oro kondicionieriaus suderinamumas su ventiliacijos sistema.
Trūkumai
• Norint įrengti kanalinį oro kondicionierių, naudojant ortakių sistemą, reikalinga papildoma erdvė ortakiams.
• Kanalines oro kondicionavimo sistemos paprastai montuojamos remontuojant patalpas.
• Reikalingas sudėtingas montavimas ir atskiras projektas.
